Sapnai ir psichoterapija
Psichoterapeutas paklausė apie sapnus. Ar reikės pirkti sapnininką?
Pagrindinė analitinės psichologijos idėja yra ta, kad mūsų jausmai, mąstymo būdas, konkrečios mintys apie save ir kitus atspindi nuo sąmoningumo paslėptus psichologinius procesus. Šių procesų mes neįsisąmoniname, todėl juos galima vadinti nesąmoningais arba esančiais pasąmonėje. Dalis tų procesų yra susiję su mūsų asmenine gyvenimo istorija, dalis su bendražmogiškąja prigimtimi, pastaruosius Karlas Gustavas Jungas pavadino kolektyvine pasąmone. Analizės ir psichoterapijos metu stengiamasi susivokti nesąmoningose savo elgesio priežastyse, įsisąmoninti iki tol nesąmoningus jausmus ir mintis.
Kaip galima pažinti ir suprasti nesąmoningus procesus? Bandant suprasti savo elgesį, jausmus, mintis, siejant jas su savo gyvenimo istorija, bei bandant suprasti simbolines prasmes, iškylančias sapnų vaizdiniuose. Simbolio sąvokai C.G.Jungas suteikia specifinę prasmę, jo supratimu tikras simbolis - tai ne sutartinis ženklas (pavyzdžiui raudona reiškia sustoti, žalia – eiti, tai ne simbolis, tai sutartinis ženklas). Simbolis - tai vaizdinys, žodis, garsas, kuris be savo įprastinės, sutartinės reikšmės, atsiskleidžia ir mažai pažintas, miglotas prasmes, kurių mes neįsisąmoniname, ar įsisąmoniname tik dalinai.
Jungo požiūriu, sapnai spontaniškai kyla iš pasąmonės ir pagrindinė jų funkcija yra kurti pusiasvyrą. Mūsų sąmoningumas visada vienpusiškas, visada skirstantis, kažkam pritariantis ir kažką atmetantis. Sapnuose simboliniu būdu iškyla atmestos, neįsisąmonintos, bet aktualios temos ir motyvai, jausmai, kurie papildo sąmoningojo „aš“ vienpusišką požiūrį ir drauge su sąmoninguoju požiūriu sukuria pilnesnį, visapusiškesnį psichologinės situacijos apibūdinimą.
Psichologinių sunkumų priežastis yra psichologinio balanso stoka, kai neįsisąmoninti jausmai, mintys, pergyvenimai konfliktuoja su žmogaus susikurtu įvaizdžiu apie save. Problemos kyla tada, kai jausmai, mintys ir vidiniai konfliktai neįsisąmoninami. Psichika turi natūralią tendenciją atkurti vidinę pusiausvyrą, todėl neisisąmonintas psichologinis turinys reiškiasi simptomais tam, kad sąmoningasis „aš“ nebegalėtų jų ignoruoti. Šiuo požiūriu, mūsų psichologiniai sunkumai atsiranda su tikslu atkurti psichologinį balansą ir praplėsti mūsų supratimą apie save ir gyvenimą.
Dėmesys sapnui, jo vaizdiniams, asmeninėms ir kultūrinėms tų vaizdinių prasmėms ir asociacijoms padeda naujai pažvelgti į savo gyvenimą ir iškylančius sunkumus. Jungo manymu, jei žmogus perskaitytų sapno prasmę, paslėptą metaforų ir simbolinių vaizdinių kalboje, jis galėtų išspręsti ir jam kylančias problemas. Toks sapno skaitymas ir interpretavimas kartais yra ir psichoterapijos bei analizės dalis . Tiesa, tokia sapno interpretacija visada yra dalinė, ribota hipotezė, nes mūsų supratimas ir sąmoningumas visada turi savo ribas. Todėl kartais svarbu stebėti sapnų serijas, sieti jas su gyvenimo įvykiais, asmeninėmis asociacijomis ir kultūriniu kontekstu , nebijoti kelti naujų hipotezių.
Sapnininko pirkti neverta. Bandymas suprasti sapną - tai kūrybiškas tyrinėjimas, o ne schemomis ar prietarais paremtas procesas. Užteks popieriaus ir pieštuko, juk svarbiausia - prisiminti sapnus. Tyrimai rodo, kad pabudus, per kelias sekundes pamirštama labai daug sapno detalių, todėl verta vietoje sapnininko prie lovos turėti pieštuką ir popieriaus lapą.